Variklio alyvos keitimas kas 30 000 km – ar tai taupymas?

Alyvos keitimas kas 30 000 km yra taupymas … pirmajam savininkui. Ir tik tuo atveju, jei jis žino, kada atsikratyti automobilio. Automobilių parkų valdytojai tai žino, galų gale, būtent jiems automobiliai buvo pritaikyti prailgintiems techninės priežiūros intervalams. Automobilių savininkai, kurie galvoja pasilikti automobilius ilgiau, turėtų daryti variklio prižiūrą du kartus dažniau.

Alyva keičiama iš esmės dėl kelių priežasčių: pirma, kartu su ja pašaliname iš variklio teršalus, kurie susidaro degimo proceso metu ir jų dalis patenka į karterį. Antra, aliejus keičia savo savybes: klampumą (jis paprastai sumažėja sumaišius alyvą su kuru), pH (paprastai išnaudojus vadinamąjį šarmų kiekį, jis tampa rūgštus, nebesaugo nuo korozijos), keičia spalvą dėl didėjančio kietųjų dalelių padidėjimo (daugiausia dyzeliniuose, bet ne tik – benzininiai varikliai su tiesioginiu degalų įpurškimu taip pat „gamina“ daug kietųjų dalelių) ir kt.

Ir dabar įsivaizduokime, kas vyksta variklyje, kuris, pavyzdžiui, nuo paskutinio pakeitimo dirbo 25 000 km. Alyva yra „skystesnė“ (profesionaliai: ji yra mažiau klampi) nei nauja alyva, nes į ją pateko šiek tiek bėgančio žemyn per cilindrų sienas kuro. Tikrindami alyvos lygį matuokliu, to nepastebėsime, nes paprastai variklis tam tikrą jos kiekį sudegina, dažnai daugiau alyvos sudegina nei degalų patenka į karterį „išlyginant“ jos lygį. Praskiesta degalais alyva apsaugo bendradarbiaujančius elementus daug mažiau nei nauja alyva, o tokia plonesnė alyvos plėvelė lengviau trūkinėja esant didelei apkrovai. Lengviau sugadinti variklį, nors dažniausiai tai sukelia tik pagreitintą nusidėvėjimą.

Nepakankama alyvos klampumas taip pat turi įtakos hidrauliškai valdomų komponentų – pvz., kintamų vožtuvų sinchronizavimo sistemų, paskirstymo grandinės įtempiklių ir kt. – veikimui. Tai tiesiogiai lemia gedimus.

Ribinis kietųjų dalelių kiekį sugėręs tepalas tolesnių šių medžiagų dozių nepriima. Todėl jie nusėda ant visų elementų, su kuriais aliejus liečiasi. Nuosėdos užsandarina alyvos kanalus šiam laikui ir ateičiai. Poveikiu yra blogesnis tepimas, pvz., variklio galvutės, blogesnis aušinimas. Taip pat blogiau tepamas turbokompresorius, kuris yra ypač jautrus alyvos kokybei. Variklio žiedai sulimpa, variklis pradeda deginti alyvą. Kartais tai yra pagrindinė vis daugiau alyvos kiekio deginimo priežastis, kai jį tam tikru etapu nebėra keičiama, bet tik papildoma.

Kai aliejus tampa rūgštus, jis nebesaugo nuo korozijos. Nukenčia variklio kaistuvai, kurie paprastai yra padengti plonos medžiagos, mažinančios trintį, sluoksniu, kuris yra jautrus netinkamų cheminių medžiagų – pvz., naudotos alyvos – poveikiui.

Visa tai lemia pagreitintą variklio nusidėvėjimą, nors paprastai variklis be jokių problemų pravažiuoja 3–4 alyvos keitimo ciklus (tai reiškia 90–120 tūkst. km). Automobilių parkams šis atstumas yra tinkamas – daugelio atvejų automobiliai nevažinėja juose ilgiau, kai kuriais atvejais ir daug trumpiau (pvz., 30 000 km – tada išvis nereikia aptarnavimo). Kas vyksta toliau su automobilio varikliu? Tai kelia nerimą … tik kitam savininkui. Tuo tarpu variklio problemas galima atidėti dvigubai didesniam laikotarpiui arba ir net daugiau – pakanka keisti alyvą kas 15 tūkst. km o ne kas 30 tūkst. km (nors tai leidžia automobilio gamintojas).

O ką daryti, kai automobilis buvo aptarnaujamas longlife (ilgo tarnavimo) režimu ir norėtume „perjungti“ į protingesnį dažnesnį alyvos keitimą, geriausia susiejant su susikaupusių nešvarumų pašalinimu iš variklio? Verta praplauti variklį, kuris yra labai paprasta ir efektyvu. Dar prieš keičiant alyvą į variklį pilamas taip vadinamas ploviklis, t.y. valymo preparatas. Toks agentas efektyviai plauna ir tirpdo nuosėdas visur, kur pasiekia alyva. Variklis dirba tuščiąja eiga (geriau nebandyti važiuoti su tokia priemone, nes gali užkimšti alyvos filtrą ir sugadinti variklį) pvz., pusvalandį. Tada alyva išpilama arba išsiurbiama su visomis priemaišomis, pakeičiamas filtras, pilama nauja alyva – ir paruošta! Galima apsvarstyti dar vieną serviso procedūrą esant mažai ridai, tačiau ji nėra būtina. Greičiau tai nepakenks, greičiau padės (yra atvejų, kai varikliai, deginantys litrą alyvos 1000 km, nustojo vartoti alyvą po praplovimo, o vėliau, dažniau ją keičiant, elgiasi vis geriau ir geriau!).

Bet kokiu atveju alyvos keitimas kas 30 tūkst. km dažniausiai tarnauja tik pirmajam savininkui, kiti turi tik išlaidas.